2013 m. gruodžio 18 d., trečiadienis

Kas atneš dovanėlę po egle?


 Labai aktualu. Dabar, prieš pat Kalėdas, kai  netgi didieji abejotojai, susitikę barzdotį apsidžiaugia  -
"yra Kalėdų senis, tik dar liesas, matosi, kad niekas nevaišino".
Taigi, lietuviai turi senelį Kalėdą, apsitaisiusį avikailiais, laiminantį namus ir apdovanojamą, kad juos palaimino. Be savo palinkėjimų senelis Kalėda neatsinešdavo jokių kitų dovanų.
Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies. 
 




2013 m. lapkričio 28 d., ketvirtadienis

Jeruzalė. Amžinasis miestas.


 Turbūt pasaulyje yra tik keletas miestų, kuriuose taip kryžiuojasi kelių  tautų religijų interesai, aptinkami daugybės epochų reliktai. ir tikrai nėra pasaulyje nei vieno miesto, kurį sau šventu miestu skelbtų trys didžiosios religijos. Be abejo, Jeruzalė. Nors apie šį miestą tinklaraštyje jau rašyta, pristatyta Antano Poškos kelionės įspūdžių knyga, tačiau negalime nepristatyti Simon Montefiore miesto istorijos. Tai visiškai kitokio stiliaus knyga, nei kelionės įspūdžiai. Šioje knygoje apžvelgiama Jeruzalės istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Žinoma, miesto istorija nebūtų tikra, jeigu joje nepasirodytų didieji veikėjai - karžygiai, svetimų valstybių valdovai ar revoliucionieriai bei avantiūristai.
Skaitymui   parinkome skyrių, pasakojantį apie šiuolaikinio Izraelio pradžią - Sionizmo sąjūdį, grąžinusį išblaškytus po visą pasaulį žydus į istorinę Tėvynę.
 
 

2013 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienis

Sakyk Labas

Labas! Sveiki! Labas rytas!
Šiandien  - Tarptautinė sveikinimosi diena.
Svarbi diena, primenanti, kad reikia sveikintis kasdien.
Kelionėje, net nemokėdami kalbos, pasisveikinę šalies gimtąja kalba, palengvinsite bendravimą net tada, kai ruošiatės kalbėti vien mostais...








Taigi: kaip pasisveikinti įvairiomis kallbomis?

Albaniškai - Tungjatjeta, tariama "tūn-ja-TYE-ta", o tai reiškia "linkiu jums ilgo gyvenimo".
Austrijoje sveikinkitės: Grüßgott, tariama "gruus got", pažodžiui  "sveikink Dievą".
Baltarusiškai - Вiтаю, tariama "Vitaju", o tai reikš - "sveikinuosi". Originalu, tiesa?
Bretonai sveikinsis su jumis "degemer mad"  - palinkės jums geros dienos.
Bulgarai, kaip ir mes turi trumpą pasisveikinimą здравей (tariama  "zdravej") - sveikas. Ir здравейте ("zdravejte") - sveiki.
Kroatai sveikinasi bok - labas. Truputį oficialiau - Dobro jutro, dobar dan, dobra večer, laku noć - lietuviams labai suprantama - labas rytas (diena, vakaras) ir labanakt....
Danijoje labas - hallo. Paprasta ir aišku.
Belgiškai - goedendag. Kitaip tariant "laba diena".
Anglai turi ne vieną pasisveikinimo formą. Populiariausi - "How do you do?", "Good Morning", "Good Afternoon", "Good Evening". Pirmasis išverstas skambėtų "Kaip jūs gyvenate?", kiti - palinkėjimai geros dienos ryto ar vakaro.
Estai nedaugiažodžiauja, jų pasisveikinimas itin trumpas "tere" - sveikas.
Jų kaimynai suomiai (kalboje naudojantys daugiausia balsių) pasisveikinimą beveik išdainuoja "hyvää päivää" (tarti "hu - vaa- ti - vaa"). Ne taip oficialiai galima sveikintis ir trumpiau "moi", "terve".
Prancūzai sveikinasi bonjour (tarti "bonžūr" - laba diena. Paprasta ir aišku.
O štai  airiai senąja kalba  - Dia duit (tarti "dya - gwič) - išvertus - "tegul Dievas būna su jumis".
Vokiečiai linki geros dienos savąja kalba guten tag. Neoficialiai sveikinasi -  hallo ir tag.
Graikijoje sveikintis reiktų Γεια σας. Net neišskaitau, tad rašau tarimą - "JA sahs" - "Linkiu tau sveikatos".
Vengrai, dar viena neindoeuropietčių tauta (su estais ir suomiais), sveikinasi Jó napot - laba diena. jei pasisveikinsite su bičiuliais szervusz  (tarti "servus" - sveiki) ar szia ("sya" - labas) - bus užskaityta.
Mūsų kaimynai latviai sveikinasi paprastai - sveika arba sveiks, priklausomai nuo to, į vyrą ar moterį kreipiamasi.
Kiti kaimynai, lenkai linki geros dienos "dzień dobry". Aišku, į bičiulius galite kreiptis cześć - (tariama "Češ") - labas.
Italai sveikinasi buon giorno ( tariama "bon džiorno") - kitaip sakant "geros dienos", gi neoficialus jų sveikinimasis (ir atsisveikinimas tuo pačiu) ciào - "čiau", be abejo.
Ispanų pasisveikinimas irgi trumpas - hola (tariama "olia"), bet galite pasisveikinti ir Buenos días, buenas tardes ar buenas noches -  "gero ryto", "geros dienos", "gero vakaro".
Turistų pamėgtojoje Turkijoje turėtumėte sveikintis merhaba, (sveiki").
Jei kada teks nukeliauti  į Izraelį, šventąją žemę, teks tarti sholem aleikhem (tarti "šalom aleikhem"). Turbūt pats gražiausias pasveikinimas "tebūnie ramybė su tavimi".



2013 m. lapkričio 13 d., trečiadienis

Vilius Telis ir kiti ambasadoriaus džiaugsmai

 
Vytautas Petras Plečkaitis
Šveicarija, kurios nepažįstame : ambasadoriaus įžvalgos : mitai, realybė, paralelės. - Vilnius : Versus aureus, 2013, - 190 p. - ISBN 978-9955-34-415-5

 
 Leidykla „Versus aureus“ išleido buvusio Lietuvos ambasadoriaus Šveicarijoje, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataro Vytauto Plečkaičio knygą „Šveicarija, kurios nepažįstame“
Šveicarija - turtinga daugiakalbė valstybė, susiformavusi iš kelių tautų, kalbų ir kultūrų samplaikos, garsėja labiausiai išplėtota Europoje savivalda, unikalia bankų sistema ir galingų valstybių pripažinta neutraliteto politika, kurios pradėta siekti dar XVI amžiuje. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, tačiau, būdama  Vakarų Europos centre, iki šiol nepriklauso Europos sąjungai.
 
Dėl neutraliteto Šveicarija mėgiama tarptautinių organizacijų, gi Raudonasis Kryžius pasirinko savo emblema Šveicarijos vėliavą atvirkščiomis spalvomis... 
 
 

2013 m. lapkričio 7 d., ketvirtadienis

Tarjei Vesaas. Šiaurės savaitė. Žiema



Šiaurės šalių bibliotekų savaitė yra Šiaurės šalių asociacijų "Norden" federacijos kuruojamas projektas, kuriuo siekiama skatinti skaitymą, domėjimąsi Šiaurės šalių literatūrą ir propaguoti švietimo idealus Šiaurės bei Baltijos šalyse ir kaimyniniuose regionuose.
Šiemet, 2013 metais, savaitės tema - Žiema. Ar gali būti kas būdingiau Šiaurės šalims?
Ar gali būti kas būdingiau Šiaurės šalims nei bendravimas šeimos ratelyje, skaitymas balsu vaikams ar tarpusavyje, suaugusiems? Juk Norvegijos, Švedijos vaikų literatūra laikoma viena stipriausių pasaulyje, mėgiama ir suaugusiųjų literatūra, labai stiprios moterys rašytojos... Kaip kitaip šiaurėje, kur išgyvenimo sąlygos yra rūsčios, kur kiekvienas bendruomenės narys yra svarbus?
Skaitykime balsu savo šeiminykščiams...


2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Panevėžio vyskupijos bažnyčios


Panevėžio vyskupijos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [vyr. redaktorė Danguolė Kandrotienė]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 261, [2] p. : iliustr., žml. ; 24 x 25 cm. -ISBN 978-609-8090-00-0 (įr.)Negaliu praeiti pro šalį, kai kažkas rašoma apie Panevėžį.
Šįkart - nauja knyga apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, viena iš serijos apie visas Lietuvos bažnyčias. Tai nėra apie "100 gražiausių" ar "100 neįtikinamiausių" pastatų, šiose knygose pristatomos visos Lietuvos bažnyčios, kad ir kiek nuošalios ir nežinomos jos būtų, kažkam jos tikrai pačios nuostabiausios, kadangi pažįstamos nuo kūdikystės.
Apie teksto pobūdį galite spręsti iš pateikiamos ištraukos apie Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčią - pačią seniausią mūsų mieste.

2013 m. spalio 18 d., penktadienis

Kupė su Johanu Straussu

Gerulaitis, Viktoras Kupė su Johannu Straussu : neišgalvotos muzikos istorijos. - Vilnius : Tyto alba, 2013. - 422 p.
Kai už lango dulksna ir ilgi vakarai, regis, kad tai laikas,  sukurtas pačios mamos gamtos, kad galėtume ilgesniam laikui prisėsti prie knygų.
Šį kartą pristatysime naujai gautą Viktoro Gerulaičio pasakojimų knyga, skirta iškiliems XIX amžiaus muzikams. Knyga skirta ne tik melomanams, bet ir platesnei publikai, yapč besidominčiai muzika bei iškiliomis asmenybėmis. Autorius - žinomas muzikologas gyvai ir nuosekliai pasakoja kompozitorių kelius ir klystkelius, pateikia atskirų kūrinių atsiradimo istorijas.
Viktoras Gerulaitis (g. 1950 m.) – Lietuvos muzikologas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, muzikos publicistas, populiarių radijo ir televizijos laidų „Tautos gaida“, „Likimai“, „Vakaro autografas“, „Klasikos garsai“, „Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu“ autorius ir vedėjas, knygų „Muzikos stilių raida“ (1994), „Juozas Domarkas. Orkestro byla“ (2010), „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ (2011), „Noveletės“ (2012) autorius.
„Kupė su Johannu Straussu", kuri yra knygos „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ tęsinys arba  antras tomas.

2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

2013 metų Literatūros geriausias

Alice Munro
Šiandien, 2013 spalio 10 dieną paskelbtas Literatūros premijos laureatas. 
 
Be abejo, ji nėra vienintelė, tačiau pasauliniu mąstu - be abejo, labiausiai vertinama.
Savas premijas turi Europos sąjunga, kieviena šalis taip pat.
Bukerio premija (angl. Booker Prize) – viena iš svarbiausių angliškai kalbančiųjų pasaulio šalių literatūrinė premija. Viena iš sąlygų - autorius turi priklausyti Britanijos tautų sandraugai arba būti kilęs iš Airijos ar Pietų Afrikos Respublikos.
Pulicerio premija (The Pulitzer Prizes) - Jungtinėse Amerikos Valstijose skiriama premija už geriausius žurnalistikos, literatūros arba muzikos kūrinius. Nuo 1917 m. kasmet gegužės mėnesį teikia JAV Kolumbijos universiteto Pulicerio premijų globos komitetas, rekomendavus žiuri, į kurią įeina žymiausi šalies žurnalistai, kultūros darbuotojai ir universiteto rektorius.
Brolių Gonkūrų premija - prestižiskiausia Prancūzijos literatūrai.
 Dublino literatūros premija - viena demokratiškiausių pasaulio literatūros premija, į ją gali pretenduoti bet kokio amžiaus ir bet kurios tautybės rašytojas. Kandidatai  atrenkami atsižvelgiant į jų skaitomumą pasaulio bibliotekose. Vėliau komisija išrenka nugalėtoją. Vienintelis reikalavimas - knyga turi būti išleista ir anglų kalba.

2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

Ežerai ežerėliai. Nauja Kęstučio Kilkaus knyga


Kilkus, Kęstutis. Ežerai : 119 Lietuvos ežerų : [200 aprašomų lankytinų objektų, detalūs žemėlapiai, balimetriniai planai] / Kęstutis Kilkus ; [žemėlapius parengė Aira Dubikaltienė]. - Vilnius : Alma littera, 2013. - 180 p.
Kęstutis Kilkus - žinomas Lietuvos hidrologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Vilniaus Uniersiteto profesorius. Mokslinių tyrimų kryptis - ežerotyra, Lietuvos hidrografija. Nors yra išleidęs ne vieną mokslinę knygą, pristatoma knyga - kiek kitokia. Ji labiau skirta turistams. Be abejo, knygoje pateikiama ir hidrologinė informacija - išsamūs ežerų aprašai: ežero ir jo      vardo kilmė, salos, intakai, vandens temperatūros sluoksniai,      kraštovaizdis. Greta to - ir informacija turistams -detalūs žemėlapiai, gamtos, kultūros ir istoriniai paminklai.


Tekste skaitymui pristatomas nepaprastai gražus ežeras Zarasų rajone - Čičiris.


2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Meilės keliu: Žygis žemaitukais į Krokuvą


Kaltenis, Gintaras

Valdovų meilės keliu : žygis žemaitukais į Krokuvą / Gintaras Kaltenis. -Vilnius: Versmė, 2012. - 175 p.
Man patinka truptį pasiutę ir "lengvai kvanktelėję" žmonės, sakoma netgi, kad tai - lietuvių tautos bruožas - daryti dalykus, kurie niekam nėra naudingi, tik "šiaip, įdomu". pristatoma kelionės knyga yra būtent ape tokį žygį - autorius su bendrakeleiviais, užuot sėdę į lėktuvą ar autobusą ir per parą pasiekę Krokuvą, ten pat keliauja senovinu būdu - ant žirgų. Ir ne bet kokių, bet auginamų tik Lietuvoje, minimų kronikose... 
Žygis nusidriekė iš Vilniaus į senąją Lenkijos karalystės sostinę - Krokuvą, keliauta tuo pačiu maršrutu, kaip kad keliauta Žygimanto Augusto laikais.
Skaitymui - ištraukos iš knygos pradžios - palydos iš Vilniaus bei kelionė po beveik lietuvišką kraštą....
Nuotraukos paimtos iš šios grupės, keliavusios į Krokuvą Facebook paskyros





2013 m. liepos 27 d., šeštadienis

Drakono alsavimas. Honkongas, Kinija, Tibetas

Dikčius, RaimondasDrakono alsavimas : Honkongas, Kinija, Tibetas / Raimondas Dikčius, Goda Juocevičiūtė. - Vilnius : Versus aureus. - 239 p.

Neseniai gauta Raimondo Dikčiaus ir Godos Jacevičiūtės knyga "Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas" mus vėl lydi į Rytus. 
Knygos objektyve trys šalys. Trys šalys mūsų sąmonėje, gi politiniame žemėlapyje jos pamažu tampa viena - Kinija. Knygoje visos trys dalys išskirtos ir netgi priešinamos, lyginant, beje,  Kinijos nenaudai.
Skaitymui parinkome tekstą apie Tibetą, šalį, kuri lietuvių sąmonėje turi teigiamesnes konotacijas nei Kinija. Tekstas gana preštaringas, ypač pirmoji dalis, tačiau spręsti, be abejo, geriau skaitytojams.



2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

Sąskrydis Kupiškyje



Bibliotekininkai - žmonės sėslūs, bet net ir jie išsirengia į kokias šventes. Šį kartą keliavome į Aukštaitijos bibliotekininkų sąskrydį, Kupiškyje, organizuotą Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos.
Negalime nepasidalinti patirtais įspūdžiais.
Sąskrydis vyko Kupiškio mariose esančioje saloje "Uošvienės liežuvis". Pati sala - labai įspūdinga, kuriamas dendrologinis parkas, prie kiekvienos grupės augalų įkaltos lentelės su pavadinimais.
Nuotraukoje - vaizdas iš parasparnio, matomi ir visi sąskrydžio dalyviai , išsirikiavę į skaičių 5 (jubiliejinis sąskrydis)

2013 m. birželio 19 d., trečiadienis

Mano vardas Marytė

Šlepikas, AlvydasMano vardas – Marytė : romanas. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011
.
Karas visada žiauru. Paskutinis, vykęs Lietuvoje - ypatingai.
Ir ypatingai žiaurus - pralaimėjusiai pusei. Žuvusiųjų šeimoms. Jos netekusios artimųjų, tėvų, vyrų, tėvų, šeimos maitintojų, tampa ir priešų (nugalėtojų) persiokiojamaisiais. Karas prasitęsė, šįkart - prieš moteris ir vaikus. Tuos, kurie negali apsiginti.
Tuo žiauresnis, kuo žiauresnės buvo ideologijos - fašizmo ir stalinizmo. 
Nors istorija apie karą prieš taikius gyventojus kartojosi - prieš tai smurto ir baisaus žiaurumo banga ritosi į vieną pusę, po to - grįžo atgal...
Autorius romane pasakoja vokiečių mergaitės Renatės ir jo šeimos istoriją, turiu patikslinti - išbarstytos šeimos, kitų vaikų siužetinės linijos nutrūksta pusiaukelėje... Kaip teigia autorius, nemaža romano pasakojimų paimta iš Renatos Markewitz - Savickienės bei kitų "vilko vaikų" pasakojimų.
Knyga nėra dokumentinė, greičiau - kinematografiška, panašesnė į kino scenarijų. Drauge - sukrečianti, kadangi knygos gerojai - vaikai - nuolat gyvena ribinėse situacijose, kur atsiskleidžia ir geriausi, ir blogiausi būdo bruožai, net pati situacija - pokaris, šalis, nukentėjusi nuo "vilko vaikų" tėvų turi parodyti žmoniškumą niekuo dėtiems vaikams, kurių tėvai buvo tie, kurie kėlė siaubą...

2013 m. birželio 7 d., penktadienis

"Pažink Ameriką" kitaip

Birželio 12 d. (trečiadienį) 14 val. Viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) atidaromas JAV ambasados informacinis terminalas „Pažink Ameriką“.


Pirmasis informacinis terminalas atidarytas Vilniuje, prekybos centre „Panorama“, antrasis veikia Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje. Trečiąjį, keliaujantį po Lietuvą informacinį terminalą, Panevėžyje pristatys JAV ambasados viešųjų ryšių skyriaus vadovė Nina Murray.

Moderniame informaciniame terminale patraukliai pateikiama informacija apie Amerikos gamtą, visuomenę, politiką, kultūrą turizmo galimybes bei vizų išdavimo tvarką. Pasinaudodami lietimui jautriu ekranu moksleiviai ir studentai sužinos apie studijų galimybes JAV, melomanai – išgirs visų laikų gražiausias melodijas, o norintys pareikšti nuomonę apie amerikiečius galės išrinkti labiausiai nusipelniusias asmenybes.

Numatoma, kad informacinis terminalas „Pažink Ameriką“ Panevėžyje veiks iki 2013 m. pabaigos.
Maloniai kviečiame į atidarymo šventę ir laukiame apsilankant panevėžiečių miesto Viešojoje bibliotekoje.

2013 m. birželio 4 d., antradienis

Martynas Starkus. Kartą Pietų Amerikoje


  1. Starkus, Martynas
  2. Kartą Pietų Amerikoje : kelionių apybraižos. - Vilnius: M. Starkus, 2012. - 303 p.
  3.  
  4. Pristatome naują kelionių įspūdžių knygą - Martyno Starkaus "Kartą Pietų Amerikoje". Kaip sakoma -  „Jei susirasi darbą, kuris yra tavo hobis, tuomet tau niekada nereikės dirbti“. Knygos autorius - žinomas televizijos ir radijo žurnalistas, ne vienus metus pristatantis kelionių reportažus iš įvairių pasaulio kraštų. Ši knyga - jau trečioji po "Šilko kelias" (2009) ir "Tuk tuk Indija" (2010).   Taip pat labai populiarios TV laidos, filmuojamos kelionių metu. Kaip ir knygų atveju - informacija įdomi tiek kiek įdomi šalis + autoriaus asmenybė bei gebėjimas perteikti savoasmeninius įspūdžius.
  5. Pasirinktas skyrius - apie Argentinos miestą su 12 tūkst. gyventojų, o vizito į miestelį tikslas - apie lietuvio išeivio, žinomo  Argentinoje atminties vietoje. 






2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

2013 m. gegužės 10 d., penktadienis

Literatūriniai herojai ir istoriniai veikėjai

Lietuviška dramaturgija, bendrai paėmus - literatūra labai mėgsta remtis savo tautos istorija. Tokia, kur vyko ne tik tautos, bet ir žmogiškos dramos. Ar bent jau žiūrime į istorinius veikėjus šiuolaikinėmis jautriomis akimis ir jaučiame, kad jie turėjo išgyventi didžiules dramas. O realiai? Kas
žino? Ką, pavyzdžiui išgyveno kunigaikštis Vytautas, jau neturėdamas vilties susilaukti daugiau vaikų ir išleisdamas savo vienintelę dukrą į Maskvos kunigaikštystę? Tuo metu tai buvo ne pati ramiausia vieta, bet tikriausiai politiniai interesai diktavo - reikia sąjungininkų Rytuose.
O kiti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kunigaikščiai? Skirgaila, garsėjęs ūmiu būdu ir kaltinamas nužudęs ar organizavęs Kęstučio nužudymą? Kęstutis ir Algirdas, nuvertę savo brolį Jaunutį, Mindaugas, krauju suvienijęs Lietuvą. Ką reiškė šiems žmonėms pašalinti konkurentą ar priešininką, kai šis - brolis, dėdė?

2013 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Bibliotekos prasidėjo čia. Egiptas.



Kaip neišnaudoti nacionalinės bibliotekų savaitės knygai, kuri kiekvieno bibliotekininko buvo skaitoma iki nutrynimo universitete ar kolegijoje? Knygos istorija. Kartu ir bibliotekų istorija.  Prasidedanti kartu su žmonijos civilizacijos aušra - Egipte.  Jei dar truputį įsijausiu, parašysiu, kad bibliotekininkystė - trečia tvari profesija. Po pirmosios, apie kurią garsiai nekalbama ir žurnalistikos. Lygiai taip pat vyresnės ir vidurinės kartos bibliotekininkai turėtų prisiminti ir prof. Levą Vladimirovą, ne tik kaip savo mokytoją, bet kaip ir kolegą, tiesiog atkovojusį Lietuvai daug istorinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, Vilniaus universiteto senosios bibliotekos knygų, išvežtų į Rusiją. Kaip pamenu iš mokslo metų, buvo sakoma, jog  L.Vladimirovo  paniškai bijota Rusijos bibliotekų fonduose, nes jis vien iš  knygos nugarėlės akimirksniu nustatydavo, kuri knyga priklausė VUB arba kurio nors LDK didiko ar net karališkajai Žygimanto Augusto bibliotekai.  Ir be abejo, būdamas Lietuvos patriotas, tuoj pat pradėdavo knygų grąžinimo į Lietuvą procesą.


2013 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Anoj pusėj Dunojėlio


Magris, Claudio (1939-)
Dunojus / Claudio Magris ; iš italų kalbos vertė Goda Bulybenko. - Vilnius : Vaga, 2012. - 334 p.

Š
į kartą pristatome Claudio Magris (g. 1939 m.) – italų romanisto, eseisto, kultūros filosofo,  2008 m. nominuoto  Literatūros Nobelio premijai, knygą "Dunojus". Autorius -  gimęs kosmopolitiškajame Italijos uoste, esančiame greta Slovėjinos sienos, Trieste, kuris jį išugdęs kaip enciklopedinių žinių ir kūrybiško smalsumo kupiną rašytoją. Jo knyga „Dunojus“ – įtraukta į Guardian visų laikų geriausių Kelionių kategorijos knygų dešimtuką, išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.
Skaitytojas nukeliamas į regioną, esantį imperiškosios, „mėlynojo kraujo“ upės – Dunojaus – baseino teritorijoje: kelionė driekiasi per Bavariją žemes, Austriją ir Vengriją, Balkanų šalis, Vidurio Europą – nuo Juodosios Girios iki Juodosios jūros.
 
Kelionė ne tiek geografinė, kiek kultūrinė - istorinė - socialinė, autorius aprašo ne tiek vaizdus ir vaizdinius, bet pakeliui atmintin susirenka įvairiausias smulkmenas – Centrinės Europos, kuri savin sutalpina vokišką, vengrišką, slavišką, romanišką, žydišką  kultūrą – atminties liudijimus: epų ir mūšių atpasakojimus,  kasdienio gyvenimo aprašymus, antkapių užrašus, laikraščių iškarpas, istorijos nuotrupas.

2013 m. balandžio 4 d., ketvirtadienis

Judėja. Pascha. Velykos

 
 
Kažkaip patraukė prie senųjų Lietuvos keliauninkų. Šįkart - Antanas Poška ir "Judėjos slėniais ir aukštumomis". Pasirinkimas labai paprastas - artėja didžiausia šventė krikščionims ir viena didžiausių švenčių - judėjams, žydams. Teisingiau - tai ta pati šventė, "perėjimas", tik prasmę suteikiame skirtingą - kas išeina iš Egipto vergijos, kas pereina mirtį.
Kodėl renkuosi tarpukario autorius? Negaliu neprisipažinti, kad jie mane žavi. Savitu jumoru, nenumelioruota kalba. Asmeniniu tikrumu to, ką kalba, nesistengiant įtikti kritikams.


2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

Pulgis Andriušis. Kelionių užrašai




 
Andriušis, Pulgis Kelionių užrašai /[sudarytojas Remigijus Misiūnas]. - Vilnius : Bonus animus, - 502 p.

Marokas, Belgija, Italija ar Ispanija - šiais laikais - populiarūs kelionių maršrutai, gi tarpukario Lietuvoje - tikra sensacija.
Pulgis Andriušis (tikra pavardė Fulgencijus Andriusevičius). Gimė  1907m. kovo  31 d. Tauragnų vls. Gaidžių k. Mirė   1970 m. gruodžio 19 d Adelaidėje (Australijoje). Žurnalistas, rašytojas, vertėjas. Šio rašytojo turbūt nepriskirsime didiesiems Lietuvos talentams, tačiau, kaip Vaižgantas sakė, „deimančiukams“ – tikrai taip.

Šįkart pristatome naujai gautą knygą "Kelionių užrašai". Pulgio Andriušio reportažai iš kelionių, spausdinti laikraščiuose ir žurnaluose įdomūs ne tik istorijos, bet ir literatūros prasme, parašyti gyva, spalvinga kalba, neeiliniu jumoro jausmu.
 



Kelionė interneto TV per knygų pasaulį





Netikėtai rasta svetainė, pristatanti knygas internete.
Labai įdomu.
Penki.tv.

2013 m. kovo 13 d., trečiadienis

Habemus Papam. Argentina

Turime Popiežių!

Ilgos laukimo valandos ir labai ankstyvi ir netikėti "Fumato! Dūmai!". Vėl laukimo valanda, kol visas pasaulis sužinos, kas dabar Ašarų kambaryje.
Užsidegančios šviesos, aiktelėjimai minioje, kai kažkas prieina prie durų, už besiplaikstančios užuolaidos, kai paskelbiamas vardas - Jorge Mario Bergolio, kuris nuo šiol vadinsis Popiežiumi Pranciškumi.



2013 m. vasario 28 d., ketvirtadienis

Ožkų, malūnų ir visų kitų sostinės

Seniai kada beskaičiau tokį linksmą ir taiklų straipsnį. Šį kartą - "Kelionės ir pramogos" pateikia lietuviškų sostinių sąrašą.
Su kai kuo galima sutikti, su kai kuo - ne, tačiau paskaityti visiškai smagu.
Nežinau, ar galime nuspręsti keliauti būtent į vieną ar kitą vietovę dėl to, kad kaimas ar miestelis - Ožkų, česnakų ar Europos grybų sostinė, tačiau bent jau galima pasidairyti aplinkinėse vietovėse šventės ar renginio, skirto "sostinės" vardui.





2013 m. vasario 23 d., šeštadienis

Ar rengiatės laimėti ir važiuoti?



 

Tinklapis "Pažink  Prancūziją", kartu su Prancūzijos ambasada Lietuvoje skelbia konkursą konkursą moksleiviams, kurio pagrindinis prizas - penkių dienų pažintinė kelionė į Prancūziją.
Pagrindinis konkurso tikslas - skatinti moksleivių domėjimąsi Prancūzijos istorija, kultūra ir geografija. Užduotys padės daugiau sužinoti apie nežinomus istorijos faktus, prisiminti geografijos pamokose išmoktus dalykus.





2013 m. vasario 18 d., pirmadienis

Vatikanas



Apie Paryžių sakoma, kad  į jį privaloma nukeliauti ir tada jau galima mirti. O į Vatikano sostą išrenkamas žmogus, kuris soste ir numirs. Bent jau taip dažniausiai būna. Užtat šiomis dienomis popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas sukėlė tikrą šoką. Tokį patį, kaip kad po kelių valandų žaibas virš Švento Petro bazilikos - žiemą!

2013 m. sausio 23 d., trečiadienis

Renesansas



Aušros Vartų Marija
Renesansas (iš lotynų kalbos - renascor- atgimstu) ištisa Europos kultūros istorijos epocha. Kaip istorinis laikotarpis, nurodomi daugmaž 1400 - 1600 metai, pereinamasis laikotarpis tarp viduramžių ir naujųjų laikų.  Prasidėjusi Italijoje XIV amžiuje, iki Lietuvos atvilnijo XV a. pabaigoje. Dar nepamirštas pagoniškoji kultūra,  atokesnėse vietovėse ji tebegyva,  o su bajoraičiais, baigusiais universitetus  Vakarų Europos šalyje jau sklido nauja mąstysenos, kultūros srovė.
Renesansas - atgimimas iš niūrių viduramžių (nors jiems ir priskiriamas), tačiau jis pradeda ėjimą į naujųjų amžių kultūrą.
Kokia šios epchos pradžia? Be abejo, visuomenės raidoje - miestų plėtra, buržuazijos sluoksnio kūrimasis, gamtgos mokslų atradimai - tiek Koperniko heliocentrinė sistema, tiek Magelano, Kristupo Kolumbo atradimai formavo kitokią pasaulėžiūrą, nei vyravo viduramžiais.


 



2013 m. sausio 11 d., penktadienis

Kelionė į induizmą. Moters akimis




Jyoti Singh Pandey
Indiją, o ir pasaulį sukrėtė jaunos merginos, indės Jyoti Singh Pandey tragedija. Mergina buvo išprievartauta ir žiauriai nužudyta. Be abejo, tokių atsitikimų būna visose pasaulio šalyse, tačiau Indjoje iššaukė masinių protestų bangą. Protestai prieš pavienį kriminalinį nusikaltimą? Ne. Protestai prieš moterų padėtį Indijoje. Regis, Rytų šalims tai įprasta - moteris turi sėdėti namie ir klausyti vyro. Neišeiti iš namų be palydos. O jeigu moteris turi dirbti, kad padėtų vyrui išlaikyti šeimą? O jeigu ji studentė, pasirinkusi karjerą? Ar įmanoma pasirinkti kažką už namų ribų ir tuo pačiu metu išlikti saugioms? Indijoje, arabų šalyse - ne. Kai žvelgiame į giluminį kultūrų pagrindą - religiją, musulmonų tikėjimas kaip ir aiškus - moteris žemiau vyro, moteris turi paklusti vyrui. Induizmas? Induizme, kaip ir visose senosiose kultūrose tas pat. Esą moters vieta - šeimoje, moters idealas - deivė Sita - klasikinis kantrios ir atsidavusios hinduistės pavyzdys. Ji besąlygiškai paklūsta savo vyrui netgi tada, kai jis jai priešiškas. Be abejo, hinduizme esama daugybės deivių, bet dauguma jų - moteriški dievų aspektai, jų sutuoktinės, galbūt likučiai senosios indų kultūros iki indoeuropiečių atėjimo, ši kultūra, kaip žinia, buvo matriachatinė.