Rodomi pranešimai su žymėmis Čekija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Čekija. Rodyti visus pranešimus

2014 m. spalio 2 d., ketvirtadienis

Kafka. Kalėjimas viduje


Keista dėti į germanų kultūros mėnesį vaizdelį iš Prahos, dargi - pačio centro, istorinio senamiesčio. Bet - 22 name (žydras, žaliomis langinėmis) gyveno germanų kultūros atstovas Franz Kafka. Dėl įtakų, be abejo,  galima ginčytis. Tuo metu Čekija priklausė Austrijai - Vengrijai. Rašytojas kilęs iš Prahos žydų geto, tad visos sąsajos susilieja - Praha, vokiečių kalba, Galicijos žydų kultūra. Dar daugiau - šeimos įtaka. Santykiai su tėvais buvo komplikuoti, viena - jie nepriėmė sūnaus noro rašyti, antra, jų įtaką, namus rašytojas vertino kaip kalėjimą. F. Kafka – vokiškai kalbantis Prahos žydas – jautėsi gyvenąs trigubame gete: atskirtas nuo gimtosios vokiečių kalbos, izoliuotas nuo čekų kultūros, likęs be žydiškų šaknų.

2014 m. rugsėjo 26 d., penktadienis

Karo akivaizdoje. Kareivis Šveikas

Kartais atrodo, jog literatūriniai personažai pradeda gyventi ir atskirą gyvenimą, yra žinomesni už savo autorius. Ką jūs žinote apie Jaroslavą Hašeką? Kur jis gimė? Ar dalyvavo kare, kaip jo personažas? Tuo tarpu Šauniojo kareivio Šveiko biografijos detalės Jums turėtų būti žinomas. Vogtų šunų pardavinėtojas, idiotas (turėjęs tai patvirtinančią pažymą), bet išsiustas į frontą. 
Kartais apie kareivį Šveiką sakoma, kad jis - čekų herojus, vistik patys čekai su tuo kategoriškai nesutinka. Kodėl? galbūt dėl absurdiškojo humoro ir grotesko, gal būt dėl autoriaus asmenybės.
Bet: gidai Prahoje visada parodo gatvę, kuria Šveikas su palyda - kalėjimo sargybiniais, ėjo lygiai dvi paras. Gatvė - dviejų kilometrų ilgio, bet joje ar ne šimtas aludžių? Tiesa, jos labai skiriasi nuo tų, kurios Lietuvoje vadinamos žibutynais ir kitais negražiais vardais.





2013 m. gruodžio 18 d., trečiadienis

Kas atneš dovanėlę po egle?


 Labai aktualu. Dabar, prieš pat Kalėdas, kai  netgi didieji abejotojai, susitikę barzdotį apsidžiaugia  -
"yra Kalėdų senis, tik dar liesas, matosi, kad niekas nevaišino".
Taigi, lietuviai turi senelį Kalėdą, apsitaisiusį avikailiais, laiminantį namus ir apdovanojamą, kad juos palaimino. Be savo palinkėjimų senelis Kalėda neatsinešdavo jokių kitų dovanų.
Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies.