Rodomi pranešimai su žymėmis Azija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Azija. Rodyti visus pranešimus

2017 m. sausio 10 d., antradienis

Ko ilgėtis? Raudonoji Azalija

Keista skaityti ar girdėti ilgesingus prisiminimus apie "gerą buvusį gyvenimą", "va tai laikai buvo", lyginant tremtį gyvuliniuose vagonuose su galimybe mokytis ar dirbti kitose šalyse... Ir ne tik todėl, kad vaikystės prisiminimai dar gyvi - "turiningas" stovėjimas eilėse prie maisto produktų, nuoskauda dėl batų, nes tėvai neturi "blato", vadinasi bus labai neišvaizdūs ir nepatogūs, bjaurios anketos mokykloje, kur arba reikia meluoti, arba eiti rašyti pasiaiškinimo pas direktorių.... Dar - nuolatinis šauktukas galvoje, su kuo galima dar kalbėti apie tai, ką kalbėjai su tėvais arba pasakojo senelis, ką nugirdai per "kitokį" radiją...  Tada dar daug ko nežinojome... Pavyzdžiui - kaip gyvena kiti, už "geležinės uždangos". Galėjome tik nujausti iš giminaičių atsiustų nuotraukų... Nežinojome statistikos, kiek žmonių gyvybių sunaikino komunizmas (už kiekvieno skaičiaus - gyvi žmonės, ir ne tik jie, bet ir šeimos, kurių likimai keitėsi). Nežinojome, kad turėsime pakartoti žydų kelią - 40 metų kelyje iš Egipto, kad užaugintume naują kartą, kuri pakeistų tuos, kurie lieka prisiminimų vergijoje... 


Skaitymui parinkome skaitytojų pamėgtos autorės, kinietės Anchee Min autobiografiją. Kinija, kultūrinės revoliucijos metai. Autorė gimusi 1957 metais, taigi, ištraukoje vaizduojami 1963 - 1975 metai. Mūsų vaikiški  prisiminimai kai kur gali būti panašūs. Pabandykime įsivaizduoti berlynietę ar prancūzaitę 1975 metais pavydinčią draugei galimybės išsimaudyti....

Anchee Min. Raudonoji azalija /  iš anglų kalbos vertė Jovita Groblytė. - Vilnius : Vaga, 2009. - 342 p.


2015 m. gruodžio 23 d., trečiadienis

Violeta Domkuvienė. Vietnamas, Singapūras, Balio sala: Magiškoji Pietryčių Azija

Regis pasaulis jau visai susitraukė ir tarybinių laikų jaunuolio svajonė 'pamatyti Paryžių ir numirti" tapo juokinga. Dabar ranka pasiekiamas visas pasaulis... Nori į Suomiją - prašom, patraukliau Kenija - irgi. Dar mielai laukia Pietų Amerika - seniai civilizuotas ir literatūrizuotas (ot kokį žodį sugalvojau!) kraštas.
Pastaraisiais metais keliautojų (ir rašytojų) žvilgsnį vis labiau traukia nepažintos kultūros. ir vis dažniau - Rytų Azija, Pietryčių Azija.
 
 
 
 

Domkuvienė, Violeta. Vietnamas, Singapūras, Balio sala : magiškoji Pietryčių Azija. - Kaunas : Obuolys, 2015. - 269 p.

 
 
 
 

2015 m. gegužės 9 d., šeštadienis

Arvydas Juozaitis. Kraštai ir žmonės. Azerbaidžanas


Pristatome dar vieną Arvydo Juozaičio kelionių apybraižų knygą
„Kraštai ir žmonės“. Joje  surinkti įvairiu metu rašyti tekstai. Pirmasis datuotas 1991 metais, paskutinieji – 2014-aisiais. Kai kurie jau publikuotai Lietuvos spaudoje, dalis spausdinama pirmąjį kartą.
Knygoje pristatomos  pasaulio  šalys ir pateikiami 29 žmonių portretai. pats knygos išdėstymas jau pateikia autoriaus požiūrį - šalis yra svarbesnė nei žmogus. 
 Skaitymui parinkome ištrauką apie Azerbaidžaną. Nors Kaukazo šalys ir kelionės į jas Lietuvoje yra pakankamai populiarios, tačiau omenyje dažniausiai turima Gruzija arba Armėnija, tikriausiai kaip kultūriškai artimesnės (jos - krikščioniškos, Gruzija - pravoslavai, Armėnija priklauso apaštališkajai krikščionybei). Azerai - taip save vadina šios šalies gyventojai - daugiausia musulmonai.
 
 

Juozaitis, Arvydas.
Kraštai ir žmonės : [grožinė eseistika]. - Vilnius : Alma littera, 2015 (Vilnius : Spauda). - 511 p. : iliustr., portr.

 

2013 m. liepos 27 d., šeštadienis

Drakono alsavimas. Honkongas, Kinija, Tibetas

Dikčius, RaimondasDrakono alsavimas : Honkongas, Kinija, Tibetas / Raimondas Dikčius, Goda Juocevičiūtė. - Vilnius : Versus aureus. - 239 p.

Neseniai gauta Raimondo Dikčiaus ir Godos Jacevičiūtės knyga "Drakono alsavimas: Honkongas, Kinija, Tibetas" mus vėl lydi į Rytus. 
Knygos objektyve trys šalys. Trys šalys mūsų sąmonėje, gi politiniame žemėlapyje jos pamažu tampa viena - Kinija. Knygoje visos trys dalys išskirtos ir netgi priešinamos, lyginant, beje,  Kinijos nenaudai.
Skaitymui parinkome tekstą apie Tibetą, šalį, kuri lietuvių sąmonėje turi teigiamesnes konotacijas nei Kinija. Tekstas gana preštaringas, ypač pirmoji dalis, tačiau spręsti, be abejo, geriau skaitytojams.



2013 m. sausio 11 d., penktadienis

Kelionė į induizmą. Moters akimis




Jyoti Singh Pandey
Indiją, o ir pasaulį sukrėtė jaunos merginos, indės Jyoti Singh Pandey tragedija. Mergina buvo išprievartauta ir žiauriai nužudyta. Be abejo, tokių atsitikimų būna visose pasaulio šalyse, tačiau Indjoje iššaukė masinių protestų bangą. Protestai prieš pavienį kriminalinį nusikaltimą? Ne. Protestai prieš moterų padėtį Indijoje. Regis, Rytų šalims tai įprasta - moteris turi sėdėti namie ir klausyti vyro. Neišeiti iš namų be palydos. O jeigu moteris turi dirbti, kad padėtų vyrui išlaikyti šeimą? O jeigu ji studentė, pasirinkusi karjerą? Ar įmanoma pasirinkti kažką už namų ribų ir tuo pačiu metu išlikti saugioms? Indijoje, arabų šalyse - ne. Kai žvelgiame į giluminį kultūrų pagrindą - religiją, musulmonų tikėjimas kaip ir aiškus - moteris žemiau vyro, moteris turi paklusti vyrui. Induizmas? Induizme, kaip ir visose senosiose kultūrose tas pat. Esą moters vieta - šeimoje, moters idealas - deivė Sita - klasikinis kantrios ir atsidavusios hinduistės pavyzdys. Ji besąlygiškai paklūsta savo vyrui netgi tada, kai jis jai priešiškas. Be abejo, hinduizme esama daugybės deivių, bet dauguma jų - moteriški dievų aspektai, jų sutuoktinės, galbūt likučiai senosios indų kultūros iki indoeuropiečių atėjimo, ši kultūra, kaip žinia, buvo matriachatinė.

2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

2012 metų literatūros premijos laureatas Mo Yan - neatrasta žemė

Dieną prieš Nobelio premijos teikimą, su kolegėmis apšnekėjome, kad geriausiai mums tiktų, jog laureatu taptų Japonijos rašytojas Haruki Murakami - jo knygų daug, galėtume  ramiai sau reklamuoti. Kai laureatas buvo paskelbtas, paaiškėjo, jog netrime nei vienos jo knygos, nėra nei vieno kūrinio, kuris būtų išverstas į lietuvių kalbą.
Visa pažintis - informaciniai portalai užsienio kalbomis.




2012 m. spalio 9 d., antradienis

Visos mano Indijos

Seniai skaičiau ką nors geresnio kelionių tematika. Net nežinau, ar galima šią knygą įvardinti "kelionių įspūdžiais". Tai greičiau gyvenimo patirties šalyje pristatymas, praturtintas šalies istorijos, kultūros žiniomis,  moksline indologine
medžiaga, sukaupta per daugelį Vilniaus universiteto Orientalistikos centre dėstymo metų. 
Pristatydama neeuropietišką kultūrą, autorė Diana Mickevičienė  išryškina idealizuotus arba negatyvius Indijos kultūros ir mentaliteto suvokimo bei vertinimo stereotipus, analogiškai  pateikia ir Europos kultūros vertinimus indų akimis.
Taigi knyga, kurią verta paskaityti.



2012 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Kur keliauja piligrimai

"Jeigu kelias neveda į šventovę, jis neveda nieku". Šią mintį  gūdžiais tarybiniais laikais ištarė senolė Tengizo Abuladzės filme "Atgaila". 
Kelias gali nuvesti ne tik į svetimos šalies šventovę, kuri prie viso to dar ir meno kūrinys (ak, kokia egzotika, ak, visi aikčios, kai prakrausiu į feisbuką), bet ir į save. Pastaroji  - tikriausiai sudėtingiausia. Tenka praeiti nemaža barjerų, ir vidinių vartų, kad suvoktum tikrąją savo esybę. Praeiti vidinius barjerus sunkiau, nei įveikti muitines ir pasų tikrinimo kontrolę.
Taigi - piligrimystė - kelionė į šventas religines vietas ar į save. Viena įdomesnių knygų šia tema - Kęstučio Marčiulyno "Laiškai iš Drakono kalnų". Visų pirma tai pasakojimas iš lietuviams egzotiškos šalies - Pietų Korėjos. Antra - iš egzotiškos lietuviams religijos - budizmo.  Trečia - tai pasakojimas apie vidinę žmogaus kaitą, kuri gali paskatinti kaitą ir skaitančiajame.



2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienis

Pekino dienoraščiai

Mūsų tinklaraštyje jau buvo 'atkeliavę' kinai. Tiesa, kinai - Vilniuje. Šįkart pristatome atvirkštinę kelionę - lietuvaitė keliauja į Pekiną (Běijīng), Kinijos sostinę.
Kuo įdomi knyga? Tiesa, kaip ir kitos pristatomos knygos, ji - kelionės įspūdžiai, tačiau ši kelionė - užtrukusi metus. Autorė studijavo Pekino universitete pagal mainų programą. Knygoje nerasite nurodymų kur geriausia apsistoti ar geriausios kavinės adreso, bet padeda pažinti kultūrą, kuri europiečiui - visiškai kitokia, svetima iš esmės.
Autorė - poetė, prozos miniatiūrų ir esė autorė, studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje teatrologiją.
Kas labiausiai džiugina skaitytoją - autorės gyvas ir ironiškas stilius.





Skaitome ...