Rodomi pranešimai su žymėmis Lietuva. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Lietuva. Rodyti visus pranešimus

2017 m. gegužės 11 d., ketvirtadienis

Liuda Matonienė. Vilnius: meilės stotelės

Metai po metų vis populiarėja vietinis ir savaitgalių turizmas, kuris įauga į kasdienio gyvenimo kultūrą, gyvenimo būdą. Kuriami maršrutai pagal istorines knygas (pvz. pagal k. Sabaliauskaitės "Silva Rerum").  Naujoji L. Matonienės knyga skirta tiems, kurie nori turiningo pasivaikščiojimo po sostinę, nori geriau pažinti Vilnių. Ir žinoma - romantiškų istorijų. Senamiestyje tokių - nemažai. Taigi - knygą į rankas ir  pirmyn ieškoti romantikos Vilniuje
 
 
 Ragaujame tekstą...

Matonienė, Liuda. Vilnius: meilės stotelės : romantiškasis miesto žemėlapis. - Vilnius : Tyto alba, 2017 (Vilnius : BALTO print). - 215, [1] p. : iliustr., portr. ; 24 cm


 

2016 m. lapkričio 17 d., ketvirtadienis

Ingrida Semaškaitė. Dvarai kviečia užsukti


Naujas kelionių vadovas tiems, kurie domisi kultūros paveldu Lietuvoje. Knygoje pristatomi  restauruoti, išgražėję ar baigiami restauruoti dvarai. Pateikiama išsami informacija apie dvarų praeitį ir dabartį, koncentruotai informuojama apie dvaruose teikiamas paslaugas. Dvarų aprašymuose pateikta visa turistams aktuali informacija,  - kur apsistoti, pavalgyti, nurodytas darbo laikas, adresai, žemėlapiuose pažymėta tiksli vieta. Taip pat pristatoma istorija, žymiausi asmenys, gimę ar gyvenę tuose dvaruose.
Skaitymui, be abejo, dvarų, artimiausių Panevėžiui aprašymai
 

Dvarai kviečia užsukti / [sudarytoja Ingrida Semaškaitė]. - Vilnius : Algimantas, [2016] (Vilnius : Standartų sp.). - 181 p. : iliustr., žml. ; 17 x 23 cm.


2016 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Gediminas Kulikauskas. Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą

Knyga, priskirtina "linksmajai istorijai" arba serijai "kaip žmonės gyveno". Kartais tokio pobūdžio knygos geriau perteikia istorinę atmosferą, gyvenimo būdą. O šios knygos atveju, turbūt daugeliui atgaivina tėvų pasakojimo prisiminimus. Tiesa, kartais tai, ką žinome, o kartais ir įsivaizduojame (taip, visuomenės atmintyje išlikę šviesūs vaizdai iš tų, "smetoninių" laikų), ne visai sutampa su buvusia tikrove. Taip pat ir mokslo žinios, kurios kinta kasdien, gali pakeisti požiūrį į itin aktualią madą.



Kulikauskas, Gediminas. Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą . - Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2015] (Kaunas : Spindulio sp.). - 413 p. 

2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Panevėžys – rasti tai, ko nėra kitur: Žurnalas "Kelionės ir pramogos" rekomenduoja

Rugsėjo 27- pasaulinė turizmo diena. 
Paprastai didžiosios kelionės vyksta vasarą, tačiau šįkart ne keliausime, o pakviesime kitus atvykti į svečius pas mus, į Panevėžį. Kaip kiti mato Panevėžį? Ką jame verta aplankyti? 
Panevėžiečiams skaitytojams linkime prisiminti, kur galime apsilankyti patys (tikrai ne visur buvote!) ir nusivesti svečius. 
Straipsnis publikuotas žurnale "Kelionės ir pramogos" 





2016 m. liepos 30 d., šeštadienis

Virginijus Savukynas. Istorijos detektyvai: viduramžiai

Nauja knyga. Autoriaus, kuris labiau žinomas iš TV ekranų, nei iš knygų lentynų. Teisybės dėlei, tai antroji Virginijaus Savukyno knyga:  "Istorija ir mitologijos: tapatybės raiškos XVII-XIX amžiaus Lietuvoje", išleista 2012 metais dūli bibliotekos knygų lentynoje. Ši knyga - kitokia, greičiau  plačiam skaitytojų ratui, nei specialistams. Detektyvas, o ne vadovėlis. 
Ir iš tikro, skaitėsi įdomiai, nors maniau, kad istoriją išmanau neblogai, bet ši istorija - tiesiog kitokia. Ne akademinė, greičiau - grožinės literatūros stiliaus. ir vis tik - ne romanas, su užuominomis į laikotarpį, o istorija.



2016 m. vasario 2 d., antradienis

Cepelinai ir mamutai. Ne ne taip: Nuo mamutų iki cepelinų arba kai kas įdomaus iš Lietuvos kulinarijos istorijos

Netyčia aptikome, kad šiandien, vasario 2 d. - TARPTAUTINĖ Cepelinų diena. Įsivaizduojate? Cepelinų! Tarptautinė! o kai toks žodžių sąskambis pasiekia ausį norisi suabejoti - kokiu būdu lietuviškas cepelinas gali tapti tarptautiniu patiekalu, ypač žinant kaip reaguoja ne lietuviai, kurie pavaišinami vaišingų lietuvaičių tokia tautine vertybe? Turbūt kaip lietuviai į pasiūlymą paragauti skėrių ir kitų pikantiškų gėrybių.
Bet apie viską iš eilės. Apie bulves, cepelinus, Donelaitį ir Valančių, bei rezistencijos ginklus.
Skaitymui, nepaprastai įdomi, humoru atmiešta kulinarijos istorijos knyga.
 

Puronas, Vilius.
Nuo mamutų iki cepelinų, arba Kai kas įdomaus iš Lietuvos kulinarijos istorijos : su daugybe paveikslėlių ir keturiais nemokamais priedais išalkusiems žinių … / Vilius Puronas. - Vilnius : Vaga, [1999] (Kaunas : Spindulys). - 255, [1] p.

2015 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

Kapris dviejų rašytojų atmintyje




















    Šįkart įrašas apie vietovę, kuri traukia turistų žvilgsnius bei svajones. Du rašytojai, du žvilgsniai. Vienas - lietuvis Antanas Vaičiulaitis, mokęsis Sorbonos ir Grenoblio universitetuose, dirbo ambasadoje Romoje. Ir iš ten jau negalėjo grįžti į okupuotą Lietuvą. Rašytojas eruditas, estetinio realizmo atstovas. Kapryje rašytojas tik viešėjo..
Antrasis autorius - Akselis Miuntė (Axel Martin Fredrik Munthe), švedų gydytojas, psichiatras bei rašytojas. Vila Kapryje buvo jo svajonė nuo 18 metų, įgyvendinta tik tada, kai jau sukaupė pakankamai pinigų dirbdamas Paryžiuje ir Stokholme. Vėlgi, ir gyvendamas Kapryje, jis vis dar buvo asmeninis Švedijos karališkosios šeimos gydytojas, prižiūrėjo karalienę Viktoriją, kuri dėl sveikatos gyveno Kapryje.
Knygos apie San Mikelę autorinį honorarą, autorius panaudojo migruojančių paukščių draustinių ir rezervatų steigimui ir prižiūrėjimui Kapryje (Karalienė Viktorija paskatino Barbarosos kalno šlaite įkurti paukščių draustinį) ir Švedijoje.

2015 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Unikalios Lietuvos vietovės. Biržai

 
 Baltrūnas, Valentinas. Unikalios Lietuvos vietovės / [teksto autorius Valentinas Baltrūnas]. - Kaunas : Šviesa, 2006. - 119 p.
 
Pristatome seriją knygų "Mažieji pasakojimai apie Lietuvą". Ši knygų serija primena enciklopediją, kur kiekvienai temai skiriama keliasdešimt puslapių.
 Jūsų dėmesiui - vienos iš knygų įvadas bei tekstas, pristatantis netolimą Panevėžiui unikalų kampelį - Biržus.
 






2015 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Žemaitėja. Žemaitee. Žemaitė

Dar XIX amžiuje kreipimuose buvo rašoma "Broliai lietuviai ir žemaičiai". Kaip? Žemaičiai - ne lietuviai? Žemaičių vyskupija, Žemaičių... ? Panašu, kad bent iki XX amžiaus pradžios Žemaičiai ir nelaikė savęs lietuviais... Dar Simono Stanevičiaus pasakėčioje "Arklys ir meška" (Aukštaitijos ir Žemaitijos simboliai) susitinka prie ribos - Nevėžio upės kaip ribos, skiriančios šiuos regionus.
Žemaitijos istorija turtinga ir įdomi. Verta paskaityti nors trumpą interviu.




Skaitymui parinkome rašytoją, kuri slapyvardžiu pasirinko regiono pavadinimą - Julija Žymantienė - Žemaitė.
XIX amžiaus antroje pusėje, po 1863 metų sukilimo nuslopinimo, pirmiausia rūpintasi lietuvių tautos ir kalbos išlikimu, kultūros ir literatūros klausimai tarsi nustumiami į šalį. Literatūros raida įtrūksta. Primirštama Lietuvos – Lenkijos laikotarpiu lotynų bei lenkų kalbomis kurta literatūra, sunkiai prieinami tampa ir senesni lietuviškai rašyti kūriniai. Tačiau atgimstant tautai, atgimsta ir literatūra. Žemaitė priklauso rašytojų, kuriančių naują lietuvių literatūrą, kartai. Jos kūryba išauga iš valstietiškos aplinkos, išsiskiria kaimiška tematika, remiasi gyva liaudies šneka. Tuo ji tarsi nutraukia ankstesnių lietuvių kalba rašiusiųjų autorių – Kristijono Donelaičio, Mikalojaus Daukšos, Antano Baranausko – tradiciją, kurie rėmėsi daugiau iš antikos paveldėta retorikos ir poetikos taisyklėmis,  netgi sakinio struktūra primena lotynų kalbos struktūrą.
Tekstas - nei pirmasis, nei žinomiausias (gerokai populiaresni, labiau vertinami - "Marti", "Petras Kurmelis". Kaip ir Aukštaitijos rašytojo (Vaižganto) atveju ieškojome kūrinio, kuris atspindėtų krašto etnografinius savitumus. Žemaitiški tekstai po nuotraukomis - iš feisbuko grupės "Žemaitėja"

2015 m. birželio 5 d., penktadienis

Panevėžio akmenys

Birželio pradžia - kaip ir dvynių ženklas - labai dvipusis. Vasara dar neįsibėgėjo, imtis atostogų dar nesinori, bet knieti papramogauti, pakeliauti. Juolab - mokykliniams vaikams jau atostogos, reikia naujų įspūdžių ir laiko su jais. Siūlome mažą kelionę gimtajame mieste. O ta pačia proga - Laimučio Vasilevičiaus knygą "Panevėžio akmenys".













2015 m. kovo 18 d., trečiadienis

Aukštaitiški deimančiukai

2015 metai Lietuvoje paskelbti etnografinių regionų metais, tad turime galimybę pasižvalgyti Lietuvoje,  kaip kad praėjusiais metais žvalgėmės pasaulyje. Kaip ir dera tikriems patriotams, pradedame nuo Aukštaitijos. Panevėžys, kaip žinia, mėgsta save tituluoti Aukštaitijos sostine. Gi 1398 me­tais Vy­tau­tas su or­di­nu pa­si­ra­šė su­tar­tį, ku­rio­je Že­mai­ti­ja nu­brė­žia­ma iki Ne­vė­žio. Šia su­tar­ti­mi Ne­vė­žis iki pat XVIII am­žiaus pa­bai­gos ta­po pa­grin­di­ne li­ni­ja, ski­rian­čia Že­mai­ti­ją nuo Lie­tu­vos. Ir Simonas Stanevičus mini arklį ir mešką, (Aukštaitijos ir Žemaitijos simbolius) susitinkančius prie Nevėžio...
Antra vertus, etnografinių regionų ribos visada neaiškios, juk kitapus upės ar girios gyvenantys žmonės ne taip labai ir skiriasi. Gal kiek kitaip vadina pOnčius ar žŲsis... Bet atitekėjusi marti ir savo vaikus išmokys kitaip vadinti lOngus ar lUngus...
  

2015 m. sausio 15 d., ketvirtadienis

Lietuvninkais mes esam gimę... Klaipėdos diena

Edmundas Žiauberis. Ieva Simonaitytė
Šiandien - Klaipėdos diena. Diena, kai miestas ir visas kraštas vėl buvo prijungtas prie Lietuvos.
Mažoji Lietuva grįžo prie istorinių šaknų.
Klaipėda – vienas seniausių Lietuvos miestų, jo pradžia laikomi 1252 m. kai  Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį.
Bet miestas - ne svarbiausias, žymiai svarbiau - žmonės, išlaikę savo tautiškumą savo papročius per amžius. Deja, dauguma lietuvninkų pasitraukė į Vakarus II  Pasaulinio karo metu.



2014 m. gruodžio 12 d., penktadienis

Iškylos Lietuvoje: Kelionės ir receptai

Pristatome naują turistinių maršrutų knygą, skirtą, kaip  sako ir pavadinimas - kelionėms po Lietuvą.
Kaip rašome knygos įvade, pateikiama informacija, kokias Lietuvos vietas galima aplankyti vienos dienos išvykoje automobiliu (30-120 km).
Kiekvieno maršruto pabaigoje pateikiami receptai patiekalų, kuri atspindi lankomą kraštą, jo mėgiamus produktus, jo kulinarijos istoriją, taip pat paliečiamos ir gyvenusios tautinės mažumos.
 Šios knygos pristatymu žengiame į Naujuosius, 2015 metus, 
 kurie yra paskelbti Etnografinių regionų metais, tad ir bloge, grįžę iš Kultūros sostinės užsienių klajonių, daugiausia keliausime Lietuvoje.
 
 
 
 
 
  

2014 m. lapkričio 21 d., penktadienis

Nukelk kepurę, jaunuoli

Šiandien, lapkričio 21 dieną - tarptautinė sveikinimosi diena. Ją sukūrė du broliai amerikiečiai, 1973 metais atsitiktinai susitikę svetimame abiems jiems mieste ir taip apsidžiaugę, kad nusprendė pasidalyti džiaugsmu su draugais. Susitikimo dienomis vyko Izraelio - Egipto karas, pasaulyje didėjo įtampa - Šaltasis karas buvo jau įsivažiavęs. Sveikinimai draugams, be jokių ideologinių motyvų broliams tapo reakcija į poreikį mažinti įtampą pasaulyje.






 
 

2014 m. lapkričio 14 d., penktadienis

Stebuklai ir talismanai

Stebuklai vyksta. Tame tarpe ir Lietuvoje. Kaip ten toje Keistuolių dainoje "Reikia tik labai norėti, pasistengti ir tikėti". O dar galima imtis pagalbinių veiksmų! kokių?
Vienas labai mėgstamas skaitytojų žurnalas "Šeimininkė" pristato vietas, skulptūras, kuriems jų lankytojai suteikia magišką galią.
Nuotraukos - rastos internete
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

2014 m. birželio 25 d., trečiadienis

Lietuva. Donelaitis



Ir vėl jau laikas namo. Pas savus, neverstus, skaitytus ir mintinai mokėtus. Šįkart pristatome naują knygą, skirtą lietuviškajam Karaliaučiaus kraštui.

            

Juraitis, Valentinas. Karaliaučiaus kraštas : paveldas, lietuvių raštijos asmenybės : [kelionių gidas] : skirta K. Donelaičio 300 m. jubiliejui. Vilnius : Žemės trauka, 2013, 232  p.


2014 m. gegužės 31 d., šeštadienis

Lietuvos didieji



Ne kunigaikščiai. LDK - jau toli praeityje ir mūsų atmintyje. Dabar - kitų didžiųjų laikas. Tų, kurie kuria ir žadina  naują tautos dvasios pakilimą, naują atmintį, naują tautinės ir valstybinės savasties laiptelį. Ir niekur nedingsi, atsiremiame į senąją kartą, senąją istoriją.



2014 m. vasario 6 d., ketvirtadienis

Kelionė į užsienį Lietuvoje


Negalime nepasidalyti atradimu - savo mėgstamo žurnalo "Kelionės ir pramogos" straipsniu - apie pasaulio vietovių pavadinimus Lietuvoje. Regis turime įvairių senovę siekiančių vietovardžių, kilusių iš pavardžių (Jonava ar Joniškis, netgi Kaišiadorys, sako, kilo iš totoriško vardo Chaišadar), turime sudurtinių vietovardžių, sudarytų iš vardo ir kokio bendrinio žodžio (Ilgakiemis, Petrapilis - senasis lietuviškas Peterburgo pavadinimas). Kartais vietovardis nurodo, jog gyvenamoji vieta yra prie kokios upės, miško, ar ežero, mūsų gimtasai Panevėžys  - vieta prie Nevėžio. O štai Antakalnis yra tiesiog "Ant Kalno". Būna, kad vietovė pavadinama kokio augalo (Kauno Ąžuolynas), arba gyvūno (Gegužinė) garbei. O kartais kokiame kaime ar miestelyje apsigyvena svetimtaučiai ar svetimgenčiai  žmonės ir tada atsiranda 40 Totorių kaimas arba Kuršėnai, kur apsigyveno iš Kuršo pabėgę gentainiai....

Bet tos vietovės, apie kurias rašo Rimantas Šilagalis - ypatingos. Jos liudija kintančius pavadinimus ir mūsų tautiečių aplankytas vietas, arba - rodančias ilgesį joms.

Paskaitysime ...

2013 m. gruodžio 18 d., trečiadienis

Kas atneš dovanėlę po egle?


 Labai aktualu. Dabar, prieš pat Kalėdas, kai  netgi didieji abejotojai, susitikę barzdotį apsidžiaugia  -
"yra Kalėdų senis, tik dar liesas, matosi, kad niekas nevaišino".
Taigi, lietuviai turi senelį Kalėdą, apsitaisiusį avikailiais, laiminantį namus ir apdovanojamą, kad juos palaimino. Be savo palinkėjimų senelis Kalėda neatsinešdavo jokių kitų dovanų.
Lietuvoje buvęs paprotys Kalėdų dieną vaikščioti po kiemus, persirengus Kalėdų seniu (Kalėda), linkint gero derliaus. Liaudies dainose kalbama apie jo atvažiavimą iš tolimos šalies. 
 




2013 m. spalio 24 d., ketvirtadienis

Panevėžio vyskupijos bažnyčios


Panevėžio vyskupijos bažnyčios : iliustruotas žinynas / [vyr. redaktorė Danguolė Kandrotienė]. - Kaunas : Terra publica, [2012] (Vilnius : BALTO print). - 261, [2] p. : iliustr., žml. ; 24 x 25 cm. -ISBN 978-609-8090-00-0 (įr.)Negaliu praeiti pro šalį, kai kažkas rašoma apie Panevėžį.
Šįkart - nauja knyga apie Panevėžio vyskupijos bažnyčias, viena iš serijos apie visas Lietuvos bažnyčias. Tai nėra apie "100 gražiausių" ar "100 neįtikinamiausių" pastatų, šiose knygose pristatomos visos Lietuvos bažnyčios, kad ir kiek nuošalios ir nežinomos jos būtų, kažkam jos tikrai pačios nuostabiausios, kadangi pažįstamos nuo kūdikystės.
Apie teksto pobūdį galite spręsti iš pateikiamos ištraukos apie Panevėžio šv. Petro ir Povilo bažnyčią - pačią seniausią mūsų mieste.