Rodomi pranešimai su žymėmis Ukraina. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Ukraina. Rodyti visus pranešimus

2017 m. balandžio 22 d., šeštadienis

Dovydas Pancerovas. Kiborgų žemė

Ši knyga dar neišleista, kėlė didelį susidomėjimą. Pasakojimas - apie labai nesenus, trejų metų senumo įvykius, kurie skirtingai paveikė Lietuvos visuomenę - vyresniesiems tai skausmingi prisiminimai apie Afganistano karą ir jame netektus artimuosius, dar vyresniems - Antrojo pasaulinio aidai ir partizanų kovos. Jauniausiajai kartai tai kone pirmas karo, kuris taip arti,  kvėptelėjimas į veidą. Ir suvokimas, kad laisvė nėra duotybė, kad gyvenant greta agresoriaus, galima atsidurti karo sukūryje pačiam, ginant savo laisvę.  Jei dar nesame, propagandos, informaciniame kare.  
Autorius - jaunas Lietuvos žurnalistas, vykęs redakcijos siuntimu į Maidano įvykius.
Knyga  asmeninis pasakojimas, tai nėra nuasmenintas istorijos vadovėlis. besidomintys, aišku, pastebėjo 15min. portale spausdintus reportažus,  knyga - jų tęsinys. 

Pancerovas, Dovydas. Kiborgų žemė : [pasakojimas apie Rusijos karą prieš Ukrainą] / Dovydas Pancerovas. - Vilnius : Alma littera, 2017 (Vilnius : Spauda). - 255 p.

2016 m. vasario 23 d., antradienis

Andrej Kurkov. Maidano dienoraštis

 
Pastarosiomis dienomis Ukraina švenčia metines. Ilgas metines, besitęsiančias nuo lapkričio iki vasario, o gal kovo ar netgi balandžio. Metinės - Maidanas, prasidėjęs mitingais, metinės - pirmas demonstracijos išvaikymas, metinės - pirmasis kraujas. O po to - "Dangiškoji šimtinė", po to - Krymo okupacija, po to - karas Donbase ir Luganske. Prieš akis praslysta mūsų valstybės istorijos tarpsnis 1990 - 1991 metais, tada dar arčiau atrodo Kijevas ir Maidano aikštė.
Šiandien pateikiamoje ištraukoje - Maidano kilimo laikotarpis, iki pirmojo kraujo.  
Tai tikrai dienoraštis, greta kasdieninio gyvenimo įvykių - gyva istorija, žvilgsnis iš vidaus, kartu - negyvenant vien palapinės gyvenimu.
 
Andrejus Kurkovas – daugiausiai į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis Ukrainos rašytojas – daugiau nei 20-ies knygų, scenarijų autorius, žurnalistas. Gimė 1961 m. tuometiniame Leningrade, etninis rusas, tačiau, kaip pažymėjo dienoraščiuose - Ukrainos pilietis, nenorintis turėti nieko bendro su Rusija ir jos politika.
 
 

2015 m. spalio 17 d., šeštadienis

Kai Vytautas girdė žirgus Juodojoje jūroje...

 
 Šįkart - ne grožinė literatūra. Nors lietuviai visada jautė dvasinį artumą ukrainiečiams, tačiau  kūrinių vertė labai mažai. be abejo, pasakos ir Tarasas Ševčenka (mokęsis, beje, Vilniuje. O Maironis - Kijeve. Taigi 1:1).
Dar versti Olesio Gončaro, Ivano Korsako,  Serhij Žadan kūriniai. Toliau - kaip ir nebūta kultūrinių ryšių, ukrainiečių literatūros, kino. Visi kultūriniai ryšiai sovietiniais laikais turėjo vykti per Maskvą, taip iškreipdami tikrą kultūrų bendravimo esmę.
Pagal knygos koncepciją šis leidinys turėjo tapti savotišku "katalizatoriumi" padedančiu įveikti istorines užmarštis ir paskatinti Ukrainos bei Lietuvos visuomenes įdėmiau pažvelgti į šį konkretų laikotarpį bei jo palikimą. Siekiant tai įgyvendinti visų pirma teko įvertinti priežastis, kurios privedė prie tokios "lietuviškojo" laikotarpio "užmaršties", o taip pat atlikti kruopštų tiriamąjį darbą - t.y. peržiūrėti, kas iš tiesų Ukrainoje sukurta per 200 m. trukusią "Lietuvos epochą". Tuo pačiu keliais štrichais paryškinant Lietuvos ir Vilniaus vaidmenį Ukrainos istorijoje.   
 Skaitome...