2016 m. spalio 13 d., ketvirtadienis

2016 metų Nobelio premijos laureatas

Kaip ir kasmet, spalis literatūros ir mokslų gerbėjams kelia malonų jaudulį. Nobelio Premija. Pasaulyje nėra garsesnių ir labiau traukiančių dėmesį. Šiais metais literatai laukia nekantriausiai - jau įpratome, kad laureatų paskelbimo datas žinome iš anksto, eiliškumą - taip  pat. Šiais metais literatūros premijos data buvo paskelbta tada, kai visi kiti laureatai jau buvo žinomi prieš savaitę. Ne vienas abejojo, ar neatsitiks taip, kad jo iš viso nebus. (1914, 1918, 1935, 1940-1943 premija paskelbta nebuvo).



 
Kiek jau paminėjome savo bloge?
2011 metų laureatas Tomas Transtomeris , Švedija
2012 - Mo Yan ,  Kinija
2013 - Alice Munro , Kanada
2014 - Patric Modiano , Prancūzija
2015 metų laureatė Svetlana Aleksejevič , Baltarusija

Kas šiemet? Lažybose minimi Adonis (Sirija), Salman Rushdie - iš Indijos kilęs britas, Milan Kundera (Čekija), David Grossman (Izraelis), daugiamečiai favoritai -   Ngugi wa Thiong (Kenija),  Don DeLillo, Phillip Roth ir Cormac McCarthy (JAV), Jon Fosse (Norvegija)

Bet, galų gale, sulaukta: Bobas Dylanas. Žiuri pranešime sakoma, kad 75 metų B.Dylanas, kuris yra pirmasis Nobelio premija apdovanotas dainų kūrėjas, buvo pagerbtas už „naujos poetinės išraiškos didžioje Amerikos dainavimo tradicijoje sukūrimą“.
Pasirinkimas, sutikime, labai neįprastas. Žanras - dainuojamoji poezija, dažniau girdime dainuojant, nei esame skaitę bet kuria kalba. „Atrodo, kad Nobelio komitetas bus pradėjęs naują tradiciją – skirti premiją ne už rimtą ir įdomią kūrybą, o už politiškai angažuotą poeziją ar žurnalistiką. Jo sprendimus aiškiai diktuoja politiniai interesai“, – dėsto prof. R. Rudaitytė.
Kiti ginčija, kad Bobas Dylanas labai vertas šio apdovanojimo, tačiau gerokai anksčiau, prieš 30-40 metų, kai iš tiesų buvo įtakingas jaunimo subkultūros kūrėjas. jo dainos tapo pacifistiniais Jo dainos, tokios kaip „Blowin' in the Wind“ ir „The Times They Are a-Changin“, buvo tapusios kovotojų už taiką himnais, kai JAV ir Prancūzija kariavo Vietname.
Atrodo, kad laiko ratas apsisuko ir vėl itin aktualios taikos, žmogaus teisių temos....

Radome vienintelį tekstą lietuviškai.

Dylan, Bob. Nevilties alėja /iš anglų kalbos vertė Šiaurys Narbutas// Nemunas. – ISSN 0134-3149. – 2003, Nr. 4, p. 43-44.



Nevilties Alėja


Parduodami korimo vaizdų atvirukai, visų pasai rudai nudažyti,

Kirpykla pilna jūreivių, mat atvažiavo cirkas.

Ateina aklas komisaras. Jis paveiktas hipnozės,

Vienoje rankoje laiko šokinėtoją per aukštai pakeltą virvę,

 

Kita jo ranka kelnių kišenėje.

Maišto policija nerimauja, nežino, kur eiti.

Tuo tarpu aš su savo ledi visa tai stebime iš Nevilties Alėjos.

Pelenė atrodo tikra palaidūnė. Ji sako: “Jūs tokie patys kaip aš”.

 

Ir ji susikišo rankas į užpakalines kišenes - kaip Betė Deivis.

Dejuodamas ateina Romeo. Tikiu, tu priklausai tik man.

Bet kažkas sako: “Tai ne ta vieta, dink iš čia”.

Vienintelis garsas - išvažiuoja greitosios pagalbos automobiliai,

 

Pelenė šluoja šiukšles Nevilties Alėjoje,

Mėnulio jau nematyti, žvaigždės taip pat slepiasi.

O burtininkė pasiėmė visus daiktus ir nuėjo į vidų.

Liko tik Kainas ir Abelis, ir kuprius iš Notr Damo.

 

Visi kiti mylisi arba laukia lietaus. Tik gailestingasis Samarietis ruošiasi vakarui.

Jis eis į Nevilties Alėjos karnavalą.  

Po langu laukia Ofelija. Man jos gaila. Tik dvidešimt antrasis

Gimtadienis, o jau senmergė. Po romantiška suknele vilki neperšaunamą

 

Liemenę. Jos profesija yra jos tikyba. Jos nuodėmė - negyvybė.

Mato vien Nojaus vaivorykštę, slapčia žvelgia į Nevilties Alėją.

Einšteinas apsirengęs kaip Robinas Hudas, jo prisiminimai lagamine.

Praėjo prieš valandą su savo draugu Pavydžiuoju Vienuoliu.

 

Prašydamas cigaretės atrodė nuostabiai baisus, nuėjo uostydamas

Drenažo vamzdžius ir deklamuodamas alfabetą. Pamatęs ji nepagalvotum,

Kad vienu metu jis buvo garsus savo smuikavimu Nevilties Alėjoje.

Purvinas gydytojas nešasi pasaulį odiniame maišelyje,

 

Bet visi sekso pacientai nori tą maišą susprogdinti.

Kažkokia niekše, jo seselė, prižiūri cianidą. Ji laiko korteles,

Ant kurių parašyta: “ Amžiną atilsį jo sielai”.

Visi pučia mažus švilpukus. Gali juos išgirsti,

 

Jei iškiši galvą pro langą į Nevilties Alėją.

Kitoje gatvės pusėje kabina užuolaidas ir ruošiasi baliui.

Operos fantomas, apsirėdęs kaip kunigas,

Maitina šaukštu Kazanovą, kad šis jaustųsi drąsiau.

 

Tada jį nužudys, nunuodys žodžiais.

Fantomas rėkia: “Dvi liesos mergos! Dinkit iš čia, jei nežinot,

Kad Kazanovą mes nubaudėm todėl, kad jis atėjo į Nevilties Alėją”.

Vidurnaktį visi agentai ir drambloti darbuotojai surenka žmones,

 

Žinančius daugiau už juos, nuveža į fabriką ir pririša

Širdies priepuolio mašinėles prie jų pečių.

Draudimo įmonės darbuotojai atneša žibalą, saugo,

Kad niekas nepabėgtų į Nevilties Alėją.

 

Pagarba Neptūnui. Titanikas išplauks švintant. Visi šaukia:

“Kurioj pusėj esi?” Ezra Poundas ir T. S. Eliotas pešasi kapitono bokštelyje.

Iš jų juokiasi dainininkės, žvejai laiko gėles.

Tarp jūros bangų, kur plaukioja gražios undinės,

Niekas neturi galvoti apie Nevilties Alėją.

 

Vakar gavau tavo laišką, tuo metu, kai nulaužiau durų rankeną.

Klausi, kaip man sekasi. Ar tai anekdotas?

Aš nepažįstu tų žmonių, apie kuriuos kalbi, jie gana kvaili.

Man reikėjo pakeisti jų veidus ir vardus.

Dabar prastai skaitau, tad nebesiųsk laiškų.

Nebent išsiustum juos iš Nevilties Alėjos.

 

Komentarų nėra: