Stefan Zweig. Austrijos atstovas literatūroje

Stefan Zweig  (1881-1942)

Stefanas Cveigas (Stefan Zweig), gimęs 1881 m. lapkričio 28 d, Vienoje, "Austrijos - Vengrijos imperijos dviejų tūkstančių metų senumo supranacionalinėje imperijoje", kaip jis pats sakė. Jo gimtoji šalis, jungusi daugybę tautybių, leido jam jaustis tiesiog europiečiu: "Niekur nebuvo taip lengva būti europiečių, ir aš žinau, kad labiausiai turiu būti dėkingas šiam miestui <...> už tai, kad anksti išmokau mylėti bendrystės idėją kaip pačią aukščiausią, glūdinčią mano širdyje", - rašė Cveigas. Gimtajame mieste, Vienoje, S. Cveigas baigė ir gimnaziją, ir Universitetą, (studijavo filosofiją), ten pat išleido ir pirmąjį poezijos rinkinį "Silberne Saiten" ("Sidabro stygos").  Baigęs universitetą, keliavo po pasaulį, stengdamasis kurį laiką apsistoti vienoje vietoje, kad pažintų vietinę kultūrą. Pirmasis pasaulinis karas atėmė viltis suartinti Europos kultūras, kartu sukūrė ir dvilypumą - Cveigas palaikė savo šalį, jautė spaudimą "nekęsti priešo", tačiau palaikė H. Hesse atsišaukimą į pasaulio poetus neįsilieti į "karo chorą", neskatinti karo. 

1915 metais pjese "Jeremijas" Stefanas Cveigas stoja į pacifistų gretas, tokiu išlieka iki gyvenimo pabaigos. 

Ketvirtajame dešimtmetyje Stefanas Zweigas buvo vienas populiariausių pasaulio rašytojų, pelnęs visuotinį pripažinimą, turtus ir žymiausių kultūros kūrėjų draugystę.  Tačiau - kito austro pagal kilmę, sukurstyta neapykanta, pakurstė laužus - dar gyvendamas Austrijoje populiariausias vokiečių kalba rašantis autorius Cveigas tapo vien "žydu Cveigu", po 1938 anšluso suliepsnojo knygų laužai. Rašytojas tuo metu jau vėl keliavo po pasaulį, jau pabėgėliu iš tėvunės - Paryžius. Londonas, antro pasaulinio karo metu - Niujorkas, Petropolis Brazilijoje. 1942 metais Cveigas mirė. 

Peter Handke. Tamsią naktį išėjau iš tylių namų

2019 metų Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke -  vienas iš tų autorių, kurių apdovanojimas prestižine Nobelio literatūrine premija sukelia daugiau diskusijų, nei džiaugsmo ir pritarimo, kaip atsitiko su tuo pat metu paskelbtąja 2018 metų laureate Olga Tokarczuk. Priežastis - ne literatūrinė. Politika. 
Peteris Handke gimė pačiame karščiausiame Europos taške - Austrijos pietuose. Čia pat - Balkanai, kuriuose (formaliai Austrijoje) prasidėjo pirmasis pasaulinis karas, su skirtingais sąjungininkais jungėsi antrajame,  jau po Berlyno sienos (kartu ir komunistinės Jugoslavijos) žlugimo kilo vadinamieji Balkanų karai....
Taigi, rašytojo mama - slovėnė, tėtis - vokietis, Vermachto kareivis. Vaikystėje gyventa ir Rytų Berlyne, ir mamos gimtinėje - Griffeno mieste, Austrijos Karintijos regione, kur gyvena nemažai slovėnų. 
Tada - Sankt Feitas prie Glano, kur lankė katalikišką berniukų mokyklą, Klagenfurtas ir galiausiai Graco universitetas. Išgarsėjo P. Handke jau universitete, įeidamas į žymią tuo metu literatūrinę "Graco grupę". Išgarsėjo ne tik talentu, bet ir ir "Enfant terrible" charakteriu, iššūkiais nusistovėjusioms taisyklėms. Vėliau tai išaugo į politines manifestacijas, tad XX amžiaus karinis konfliktas Balkanuose sukėlė XXI amžiaus nuostabą dėl Nobelio literatūros premijos paskyrimo.

Kafka. Kalėjimas viduje

Keista dėti į germanų kultūros mėnesį vaizdelį iš Prahos, dargi - pačio centro, istorinio senamiesčio. Bet - 22 name (žydras, žaliomis langinėmis) gyveno germanų kultūros atstovas Franz Kafka. Dėl įtakų, be abejo,  galima ginčytis. Tuo metu Čekija priklausė Austrijai - Vengrijai. Rašytojas kilęs iš Prahos žydų geto, tad visos sąsajos susilieja - Praha, vokiečių kalba, Galicijos žydų kultūra. Dar daugiau - šeimos įtaka. Santykiai su tėvais buvo komplikuoti, viena - jie nepriėmė sūnaus noro rašyti, antra, jų įtaką, namus rašytojas vertino kaip kalėjimą. F. Kafka – vokiškai kalbantis Prahos žydas – jautėsi gyvenąs trigubame gete: atskirtas nuo gimtosios vokiečių kalbos, izoliuotas nuo čekų kultūros, likęs be žydiškų šaknų.

Kupė su Johanu Straussu

Gerulaitis, Viktoras Kupė su Johannu Straussu : neišgalvotos muzikos istorijos. - Vilnius : Tyto alba, 2013. - 422 p.

Kai už lango dulksna ir ilgi vakarai, regis, kad tai laikas,  sukurtas pačios mamos gamtos, kad galėtume ilgesniam laikui prisėsti prie knygų.

Šį kartą pristatysime naujai gautą Viktoro Gerulaičio pasakojimų knyga, skirta iškiliems XIX amžiaus muzikams. Knyga skirta ne tik melomanams, bet ir platesnei publikai, yapč besidominčiai muzika bei iškiliomis asmenybėmis. Autorius - žinomas muzikologas gyvai ir nuosekliai pasakoja kompozitorių kelius ir klystkelius, pateikia atskirų kūrinių atsiradimo istorijas.

Viktoras Gerulaitis (g. 1950 m.) – Lietuvos muzikologas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, muzikos publicistas, populiarių radijo ir televizijos laidų „Tautos gaida“, „Likimai“, „Vakaro autografas“, „Klasikos garsai“, „Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu“ autorius ir vedėjas, knygų „Muzikos stilių raida“ (1994), „Juozas Domarkas. Orkestro byla“ (2010), „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ (2011), „Noveletės“ (2012) autorius.

„Kupė su Johannu Straussu", kuri yra knygos „Pavėsinėje su Richardu Wagneriu“ tęsinys arba  antras tomas.