Witi Ihimaera. Banginių vadeliotoja.

 Ir vėl moterų tematika. Ne Indijoje. Ne islamo valstybėse. Šįkart - Naujoji Zelandija, maoriai. Bet dar labiau - autoriaus įvade mesta pastaba - kodėl filmuose, baltųjų kultūroje tokia nevienoda lyčių padėtis - vyrai - herojai, o moterys - tik išgelbėtosios....

 Ir vistik pasakojimo centre - maoriai. Ir banginiai. Švelnus, gilus, archetipų kupinas tekstas.
Autorius - Witi Tame Ihimaera-Smiler, pirmasis maoris, kurio romanas yra išspausdintas. Rašytojas gimęs netoli Gisborne miesto,  Te Aitanga-a-Mahaki gentyje. Taip pat turi ir angliškų šaknų - jo tėvas buvo anglas. Taigi - senosios genties tradicijos ir jų susidūrimas su nauja gyvensena... 

 Ihimaera, Witi Banginių vadeliotoja : romanas /iš anglų kalbos vertė Rasa Krulikauskienė. - [Kaunas] : Obuolys [i.e. Media Incognito], 2007 (Kaunas : Mažoji poligrafija). - 155 p.

Holly Morris. Nuotykių divos: Klajonės ieškant moterų, kurios keičia pasaulį

Štai tokia nauja knyga: apie moteris, kurios keičia pasaulį. Bloge jau buvo įrašai moterų tematika: moteris islame, moterų problemos  induizme. O dabar - amerikiečių autorės knyga per kultūras ir žmones. 
Holly Morris (g. 1965 m) - amerikiečių autorė. Knygų redaktorė, rašytoja, dokumentinio serialo kūrėja ir prodiuserė. Viso darbai sukasi apie keletą temų - feminizmas, ekologija ir aišku - kelionės. 
Kelionių istorijos visada ir visur įdomu, šiuokart prieskonis - filmo kūrimas, tai, ko mes, paprasti žiūrovai nematome, tai, kas lieka už kadro. 

Morris, Holly. Nuotykių divos : klajonės ieškant moterų, kurios keičia pasaulį /iš anglų kalbos vertė Ema Bernotaitė. - Vilnius : Vaga, 2016 (Vilnius : BALTO print). - 389 p.

Kelionė į induizmą. Moters akimis

Jyoti Singh Pandey

Indiją, o ir pasaulį sukrėtė jaunos merginos, indės Jyoti Singh Pandey tragedija. Mergina buvo išprievartauta ir žiauriai nužudyta. Be abejo, tokių atsitikimų būna visose pasaulio šalyse, tačiau Indjoje iššaukė masinių protestų bangą. Protestai prieš pavienį kriminalinį nusikaltimą? Ne. Protestai prieš moterų padėtį Indijoje. Regis, Rytų šalims tai įprasta - moteris turi sėdėti namie ir klausyti vyro. Neišeiti iš namų be palydos. O jeigu moteris turi dirbti, kad padėtų vyrui išlaikyti šeimą? O jeigu ji studentė, pasirinkusi karjerą? Ar įmanoma pasirinkti kažką už namų ribų ir tuo pačiu metu išlikti saugioms? Indijoje, arabų šalyse - ne. Kai žvelgiame į giluminį kultūrų pagrindą - religiją, musulmonų tikėjimas kaip ir aiškus - moteris žemiau vyro, moteris turi paklusti vyrui. Induizmas? Induizme, kaip ir visose senosiose kultūrose tas pat. Esą moters vieta - šeimoje, moters idealas - deivė Sita - klasikinis kantrios ir atsidavusios hinduistės pavyzdys. Ji besąlygiškai paklūsta savo vyrui netgi tada, kai jis jai priešiškas. Be abejo, hinduizme esama daugybės deivių, bet dauguma jų - moteriški dievų aspektai, jų sutuoktinės, galbūt likučiai senosios indų kultūros iki indoeuropiečių atėjimo, ši kultūra, kaip žinia, buvo matriachatinė.

Kelionė į islamą. Moters akimis

Keliauti į Rytų šalis nubalsavo patys blogo lankytojai. Pažadus reikia tesėti.

Viena kelionė jau kaip ir įvyko - pristatėme knygą, parašytą pagal pastarųjų metų ko gero įžymiausiojo Rytų šalių  veikėjo Osamos bin Ladeno sūnaus ir žmonos pasakojimus.

Bet akys užkliuvo už straipsnio anglų kalba, bei knygų lentynos apie moteris islamiškose šalyse ir keliaujame į rytus iš naujo. Antra vertus - kodėl į Rytus? Islamas - ne vien rytai. Galime samprotauti apie migraciją, galime samprotauti apie religijos plėtros amžių ir lyginti plėtrą su krikščionybės istorija:  islamui dabar - keturioliktas amžius, krikščionybė tokiame pat laikotarpyje  plėtėsi, ne visada taikiais metodais. Kitaip tariant - vyksta kultūrų kaita. Kaip mums, krikščioniškosios Europos atstovams atrodo svetima kultūra?